Informacija apie siuvinėjimą

Siuvinėjimas, tai viena iš rankdarbių formų. Nors tai nėra pats populiariausias rankdarbių kūrimo būdas, pakankamai nemažai žmonių domisi šiuo užsiėmimu. Siuvinėti pradėta jau labai senai, siuvinėjimo ištakos siekia dar senovės Egipto laikus. Siuvinėjimas, tai nesudėtingas procesas, kurio metu naudojamas audinys, adata ir siūlas. Ypatingų priemonių šiam procesui nereikia, tačiau norint išsiuvinėti ką nors originalaus ir gražaus, reikia apsišarvuoti kantrybe, kadangi tai gali užtrukti pakankamai ilgai. Nors siuvinėjimas gana monotoniškas, siuvinėjant galima atsipalaiduoti ir pamiršt apie rūpesčius ir kamuojančias problemas. Tai gali tapti hobiu arba tiesiog naudingu laisvo laiko praleidimo būdu (Hurtig-lannu).

Anksčiau buvo siuvinėjama tik adatos ir siūlo pagalba, tačiau šiandieninių technologijų dėka, sukurtos efektyviai veikiančios siuvinėjimo mašinos, kurios be didelių pastangų padeda išsiuvinėti norimus raštus, piešinius ir kt. Įprastai, siuvinėjimui naudojami siūlai, tačiau dažnai naudojamos ir kitos dekoravimo detalės, tokios kaip karoliukai, akmenukai ir kiti pagrąžinimai. Siuvinėjimas ranka nereikalauja daugybės priemonių, tačiau reikalauja nemažai laiko. Visgi, galutinis rezultatas dažnai atperka įdėtą triūsą. Siuvinėjimas, tam, kad būtų galima dekoruoti drabužius, pradėtas dar nuo tada, kai žmonės pradėjo dėvėti drabužius. Nors įdedama daug darbo, rezultatas džiugina ir puošia drabužį. Siuvinėjimu imta domėtis dar geležies amžiuje, kuomet iš atskirų kailių, buvo norima pasiūti vieną drabužį, vėliau buvo sumanyta tuos drabužius pagrąžinti dailiais dygsniais, o tam buvo naudojamas siuvinėjimo principas. Taip pat, buvo naudojami spalvoti akmenėliai, kaulai ir kitos medžiagos, kad būtų pagyvinamas drabužis ir suteikiama jam daugiau spalvų.

Siuvinėjant tik rankomis, tai užima daug laiko, tačiau išradus siuvinėjimo mašinas, procesas vyksta kur kas greičiau. Kompiuterių pagalba, siuvinėjama masinei gamybai skirtus drabužius ir kitus daiktus. Tai gerokai pagreitino darbo tempą ir darbas tapo daug efektyvesnis. Mūsų mamos, močiutės, taip pat mėgo siuvinėjimą, tačiau dauguma jų, siuvinėjo ranka. Siuvinėti galima ne tik įprastu kryželiu, tačiau ir kitomis įvairiomis technikomis. Siuvinėti drabužiai atrodo stilingai ir išskirtinai. Garsūs dizaineriai dažnai pasitelkia šį drabužių dekoravimo būdą ir siuvinėja savo kuriamus drabužius, bei šiuo būdu dekoruoja drabužius įvairiomis detalėmis, tokiomis kaip karoliukai, kristalai, akmenėliai ir pan. Siuvinėti drabužiai, pasitelkiant rankų darbą itin vertinami ir kainuoja pakankamai nemažai.

Daugelis moterų siuvinėja savo malonumui, tam, kad papuoštų namus, išsiuvinėtų prisiminimą draugams ar tiesiog siuvinėja, tam, kad vėliau tai būtų galima panaudoti kaip dovaną artimiesiems ar draugams. Siuvinėjimo būdų ir technikų yra įvairių. Apie visus juos yra gana nemažai literatūros, todėl rasti tai kas patinka nėra sunku, tereikia išsirinkti iš gausybės pasiūlymų. Beje, siuvinėjimo mokoma dar mokykloje, per dailės ir darbelių pamokas. Paprastai to mokomos mergaitės, tačiau tuo gali užsiiminėti ir vaikinai. Vaikinai ne visuomet turi pakankamai kantrybės užbaigti pradėtą siuvinėjimą, merginoms tai sekasi kiek paprasčiau. Tačiau tai tikrai nėra hobis, skirtas tik vienai ar kitai lyčiai (Klik her).

Siuvinėjimas, kaip ir kiti rankdarbiai, reikalauja laiko ir kantrybės. Investicijos čia minimalios, tereikia adatos ir siuvinėjimo siūlų, kuriuos įsigyti galima daugelyje prekybos vietų, o jų kaina tikrai nėra didelė. Tai rankdarbių gaminimo būdas, kuris nėra priimtinas visiems, kai kurie tam tiesiog neturi kantrybės ir nori atlikti viską greičiau, tie kuriem tai patinka, išsiuvinėja be galo gražius meno kūrinius, kuriuos pasilieka sau arba dovanoja. Žinoma, galima siuvinėtus paveikslus pardavinėti, tačiau jie turi atrodyti nepriekaištingai ir rasti pirkėją, kuris domėtųsi rankų darbo gaminiais.