Priežastys kodėl perkame, tai kas mums nereikalinga

Gyvename pasaulyje, kuriame nuolat skatinama pirkti. Tarsi formuojama pirkimo kultūra. Žinoma, labai patogu ir smagu įsigyti viską ką norime, o tai padaryti labai paprasta, nes taupant laiką, apsipirkti galime tiesiog internetu. Vis dėlto, nuolatinis pirkimas turi ir ne itin gerų pasekmių. Kalbant apie drabužių pirkimą, nuolat įsigyjant naujus drabužius, spinta tiesiog persipildo, banko sąskaita ištuštėja, o skundai, jog nėra ką apsirengti – niekur nedingsta. Kodėl vis ne gana? Kaip save sustabdyti nuo nuolatinio pirkimo? Pirmiausia reikėtų atsakyti sau į klausimą: „Kodėl perkame?“.

Apsipirkimas, norint pasijusti geriau. Bloga diena darbe, sunkus rytas, stresas… Tai pagrindinės priežastys skatinančios apsipirkinėti.  Per dažnai išleidžiame daug pinigų vien tam, kad pasijustume laimingi. Pinigų švaistymas ir apsipirkinėjimas, tarsi vaistai nuo įvairių blogybių, tačiau dar didesnė blogybė yra pats pinigų švaistymas. Pagaunant save per dažnai apsipirkinėjant dėl geresnės savijautos, reikia save suimti ir pabandyti atrasti kitus būdus tapti laimingiems. Galbūt tereikia susitikti su draugais, pabūti gamtoje ir pasimėgauti artimųjų dėmesiu lainaa tilille ilman-luottotietoja. Tai veikia taip pat gerai ir net geriau, nei pinigų švaistymas apsipirkinėjant.

Apsipirkimas iš nuobodulio. Ar kada nors žiūrėjote televizorių ir tuo pat metu naršėte savo telefone? Daugelis žmonių būtent tokiu būdu naršo įvairiose internetinėse parduotuvėse ir krauna prekes į prekių krepšelį. Tokie apsipirkimai ypač išauga vakarais, kuomet po sunkios darbo dienos, norisi pailsėti, galbūt įsijungti televizorių ir tiesiog nieko neveikti, išskyrus apsipirkinėjimą internete. Taip pat, dažnai apsipirkinėjama ir tuomet, kai pavyzdžiui mamos atveda savo vaikus į įvairius užsiėmimus ir jų laukia. Norint, kad laikas eitų greičiau, jos tiesiog naršo internete ir įsigyja vieną ar kitą naują rūbą. Negi nuobodulys turi skatinti apsipirkinėti? Jaučiant nuobodulį tikrai verčiau susirasti kitos veiklos nei apsipirkinėjimas, nes tai tik tuština banko sąskaitą ir skatina mus įgyti blogą įprotį.

Noras atkurti vaizdus matytus internete. Socialiniuose tinkluose dažnai matome fotografijas, kuriose puikiai dekoruoti namai arba švenčių proga puošiami įvairūs namų kampeliai. Visgi, tokios fotografijos visiškai neatskleidžia realybės. Jūs nė neįsivaizduojate, kad asmuo įkėlęs tobulą nuotrauką, kurioje matosi nuostabiai dekoruoti namai ruošiantis šventėms, dėl šių dekoracijų paniro į skolas arba susipyko su savo sutuoktiniu, o kitame kampe, kuris nesimato nuotraukoje, puikuojasi krūva dėžių nuo visų šių nereikalingų dekoracijų. Socialiniai tinklai dažnai idealizuoja gyvenimus, nors iš tiesų, dažnai pateikiama gerokai perdėta situacija, kuria nereikėtų tikėti ir ja sekti.

Apsipirkimas dėl reklamų. Iš tiesų, reklamos yra visur. Per dieną išvystame begales reklamų visur kur bebūtume. Taip, tuo užsiimantys žmonės tikrai gerai atlieka savo darbą. Mus nuolat persekioja pirkinių nuotraukos kurių nesenai ieškojome internete, tarytum liepdamos įsigyti tuos daiktus kuo skubiau. Toks dažnas reklamų pasirodymas, nejučia mus skatina įsigyti tuos daiktus kurie reklamuojami ir visai nesvarbu, kad galbūt mums jų nereikia, arba jie kainuoja per brangiai. Reklamų tikslas toks ir yra, skatinti pirkimą. Na, o mes turime stengtis nepasiduoti reklamoms uusi tarjous.

Neturime siekti išleisti ir įsigyti kuo daugiau. Mūsų tikslas turėtų būti išmokti kovoti su pernelyg dažnu pirkimu ir išmokti gyventi be nuolatinių minčių apie naujus pirkinius. Daiktai užima daug vietos, atima mūsų sunkiai uždirbtus pinigus, o kai kurie taip ir lieka nepanaudoti. Reikia išmokti sau pasakyti „gana“. Kai taip atsitiks, sąskaitoje atsiras daugiau pinigų, o spintos nustos lūžti nuo per didelio kiekio drabužių bei aksesuarų.